- šmutas
- ךmùtas (l. czmut, brus. чмyт) sm. (2) NdŽ, DŽ1 1. N, [K], J, L, Rtr, BŽ93,515, KŽ, Skr, Snt juokdarys: Šmuto kepurė Q389. Šmutas, juokdarys, degločius R279, MŽ373. Jis tikras šmùtas: kai nušneka ką nors, tai gražu klausyt Pžrl. 2. Q134, Sn, Žal, Skr apgavikas, sukčius: Man atrodo, jis toks šmùtas, tu su juo verčiau nesusidėk Žvr. Šmùtas toks buvęs, vogęs Jd. Nebūt jis gi šmùtas, kad nepadaryt Slk. 3. Vl žioplys, apsileidėlis: Tai iš jo šmùtas Dglš. 4. ppr. pl. burtai: Seniau gydydavo visokiais šmùtais Krns. 5. apgaulė, iliuzija: Sakytum koks šmùtas, ar ką, betgi pats gerai mačiau Kkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.